Kai žiūriu filmą su idealia šeima,kur mama blandine,tėtis supermenas kuris sekmadieniais žaidžia golfa,dukra pirmūnė blandinė,su išsauklėtom manierom,ir sūnus užsirišęs per pečius megstinį eina į skaitymo būrelį,ima nervas.Kažkoks marazmas.. tada noriu trenkt kumščiu į stalą :D nekenčiuu.. Gi reikia laisvės,spontaniškumo to,po galais o kur tas ekspromto jausmas?!Nu tfu tfu tfu,jai tapsiu super mamyte kasnors papurtykit!
 |
| Va,apie ka aš kalbu |
 |
| Kaip dabar pasiruoštame anglų pasakojime blevyzgoju apie tai kaip norėčiau baigus mokyklą pakeliaut smarkiai po pasaulį,patirti nuotykių,patirties..Yra tiesos |
pakeliausim,pažadu... :] ekspromtiškai,gryžus trečiadienį po darbo,iš vilniaus,į pajurį,o ryte atgal į darbus....ir šiaip kur toliau ;]
AtsakytiPanaikintiva va :D apie ka ir kalbu :D
AtsakytiPanaikintiPo tokiais idealiais gyvenimais dažniausiai slepiasi labai neideali realybė :))
AtsakytiPanaikintiO pirma foto rimtai siaubą varo :D
Iš tiesų ne visiems tas spontaniškumas yra pirmoje vietoje. Kad ir kaip gražiai jis skambėtų, mano atveju, aš jaučiu jau gimiau subrendus. Neįsivaizduoju savęs darant nieko, kas neturėtų kažkokio loginio pagrindo. :D ir šiaip, ne viskas auksas, kas auksu blizga. Čia tik dailus (žinoma, ne visiems) viršelis, kuris įtikina neakylus klausytojus, stebėtojus, skaitytojus, kad šeima " kaip iš svajonių ", o po tuo kiautu visuomet slypi begalės ne itin gražių problemų :)
AtsakytiPanaikinti